Comments on: Knygų sąrašas visam gyvenimui

By: Eglė Deltuvaitė

Eglė Deltuvaitė — Tue, 02 Feb 2010 18:10:06 +0000

Ech… Vis dar “Broliai liutasirdziai”…. :)

By: Tomas Čiučelis

Tomas Čiučelis — Mon, 01 Feb 2010 19:50:44 +0000

Jau girdžiu kalipso garsus :)

By: mantozauras

mantozauras — Mon, 01 Feb 2010 18:49:11 +0000

Įdomus interviu, iš esmės tikra tiesa, susidarę sąrašą susikuriame fikciją jog būtinai turime atlikti sąraše išvardintus darbus, o tai yra tęstinumo/gyvenimo garantas pačiam sau, bent jau tiek kiek laiko reiks viską įgyvendint. Gal čia ir slypi visa profesoriaus Schmidto sąrašų esmė – jis taip mylėjo gyvenimą jog tokiu būdu bandė save įsprausti į rėmus bei susikurti tiksliai apskaičiuotą laiko matą (knygų sąrašą) – gyvenimo garantą…kartais sąrašų sudarymas tampa komišku, kaip pvz.Erlando Lue “naiviame.super” kur pagrindinis herojus sudarinėjo sąrašus visiems gyvenimo atvejams pvz.kiek gyvūnų jis yra matęs ir pan.,:)

ps.mielai prisijungsiu prie šio karaso, gal kažką įdomaus pavyks pasakyti, o gal kaip sako keturioliktoji Bokonono knyga, nepasakysiu “nieko” :)))

By: Jurij Dobriakov

Jurij Dobriakov — Mon, 01 Feb 2010 12:57:18 +0000

Jo, Umberto Eco va mano, kad sąrašai padeda mums įveikti mirties baimę. „Pečkurių inteligentija“ – super, nebuvau girdėjęs iki šiol. Intelektualai priverstinai, taip sakant :) Mantai, prisidėk prie Karaso turinio, jaučiu, kad turi ką prisiminti ir pasakyti :)

By: mantozauras

mantozauras — Mon, 01 Feb 2010 11:52:02 +0000

Teisingas paskutinis sakinys. Kartais planuodami sugaištame daugiau laiko negu punktams iš to plano įgyvendinti. O patį plano sudarymą užskaitom kaip labai rimtą darbą. Dar vakar planavau susidaryti knygų skaitymo planą, nes krūva susikaupė nemaža…spjoviau į tai ir griebęs pradėjau skaityti knygą, kuri plane tikrai nebūtų buvusi pirmoje vietoje…
Kažkodėl skaitydamas prisiminiau Sovietų sąjungoje egzistavusį “pečkurių inteligentijos” fenomeną. Žmonės, kurių darbas buvo prižiūrėti kaip puikiai kurenasi pečius, dienų dienas leisdavo prie jo skaitydami knygas…

By: Ugnius

Ugnius — Thu, 28 Jan 2010 10:41:40 +0000

Aplink mano lovastali visada savo eiles laukia didziule kruva knygu, kurios tikriausia ir nebus atverstos, nebus suprastos. Kuo daugiau uzsibrezi-tuo maziau sugebi apziot, cia jau beabejones..

By: aura

aura — Wed, 27 Jan 2010 23:03:37 +0000

multikų sąrašas visam gyvenimui:

http://mults.spb.ru/mults/?p=15
ir t.t.

By: aura

aura — Fri, 22 Jan 2010 20:54:42 +0000

Kažkada, tolimoje paauglysteje, turėjau knygą, kuri, maniau visą gyvenimą bus mano gyvenimo knygų sąraše. “Voldenas arba gyvenimas miške”. Taip ir nutiko – ji vis dar yra tame sąraše. Bet dabar man daug įdomiau suprasti ne tai, kodėl ta knyga tuo metu man buvo tokia svarbi (o svarbi tuo metu ji buvo todėl, kad tuo metu svajojau praleisti gyvenimą miške). Prieš pora metų parsivežiau ją į savo butą ir gerokai nustebau, pamačiusi, kokias eilutes pieštuku toje knygoje pabraukiau tada, gilioje paauglystėje. Yra visgi priežastys, dėl kurių vienas knygas norisi turėti lentynoje visą gyvenimą, o kitas knygas pakanka pasiskolinti iš bibliotekos mėnesiui.
Beje, gal kas žinot, koks menininkas (-ė) kažkada darė kūrinį apie knygą – ieškodavo bibliotekose vienos ir tos pačios knygos, rinko puslapius, kuriuose skaitytojai dėl įvairių priežasčių braukė eilutes ir surinkęs(-usi) tokių puslapių kolekciją, išleido tą knygą, naudodamas (-a) tas subraukytas eilutes? Labai norėčiau pamatyti.