Jau rašiau apie didžiulį įspūdį man vaikystėje palikusią knygutę apie Otto Schmidtą. Kitas toks vaikų literatūros šedevras buvo V. Bonč-Brujevičiaus trumpų anekdotinių situacijų rinktinė „Leninas ir vaikai“ – tiksliau, vienas į ją įtrauktas apsakymas pavadinimu „Švarių lėkščių draugija“. Jame aprašytas pamokomas incidentas tikriausiai buvo ir yra aktualus daugeliui vaikų.
Taigi, Vladimiras Iljičius, kaip įprasta, svečiavosi pas kažkokią gerbiamą šeimą (nežinau, kada jis rasdavo laiko politinei veiklai). Prie stalo buvo ir vaikų, kuriuos, kaip žinia, tautų vadas labai mėgo, todėl ištaikęs progą stengdavosi parodyti jiems trumpiausią kelią į šviesų rytojų.
Vaikai, kuriems teko …

Geri Sovietų Sąjungos vaikai skaitydavo specialiai jiems adaptuotas didžiųjų komunizmo statytojų ir herojų biografijas, kurios būdavo pateikiamos paprastų pamokomų istorijų „iš gyvenimo“ ir idealizuotų prisiminimų forma. Todėl net ir augdamas 80-ųjų viduryje skaitydavau ploną knygutę apie neeilinį intelekto ir valios giganto Otto Schmidto – mokslininko akademiko, matematiko, astronomo ir Šiaurės tyrinėtojo – gyvenimą.
Tačiau labiausiai iš tos knygutės man įsiminė anaiptol ne pavojų kupini brandaus Schmidto žiemojimai Arktyje, o vienas keistas epizodas iš jo jaunystės. Schmidtas, matyt, jau tuomet nujautė, kad jam lemta tapti proto titanu (knygutė bylojo, kad jau gimnazijoje …