Šiandien, kaip ir aštuoniasdešimtaisiais, plika akimi galima pamatyti, pagal kokį urbanistinį principą sovietmečiu buvo statoma naujoji Klaipėda. Bemaž visi naujieji jos rajonai ir mikrorajonai turėjo kompaktiškų tipinių klasterių formą. Kiekvieną tokį klasterį sudarė gyvenamųjų daugiabučių blokai, kelios švietimo įstaigos (mokyklos bei vaikų darželiai) ir, svarbiausia, laisvalaikio bei buitinių paslaugų kompleksas. Su pastarojo pavadinimu dažniausiai ir būdavo tapatinamas visas rajonas. Ypač gerai išreikšta yra šių rajonų „centrų“ virtinė, išsidriekusi palei pagrindinę miesto autotransporto arteriją – Taikos prospektą. „Žardė“, „Eglė“, „Debrecenas“, „Pempininkai“, „Aitvaras“, „Saturnas“ – kiekvienam Klaipėdoje augusiam žmogui iki skausmo pažįstami …