A gradual change takes place in our approach and aesthetic judgment, according to the well-known rule that something regarded at first as ugly later becomes ridiculous, then amusing, then interesting, even charming and finally beautiful.
Andrzej Banach
“TECHNOLOGY FROM THE ATTIC”
Žurnalas PROJEKT, Warszawa, 1968
Senelis tarybiniais laikais prenumeruodavo daug meno žurnalų – tikriausiai beveik visus įmanomus meno žurnalus, kuriuos įmanoma buvo užsiprenumeruoti Tarybų Sąjungoje. Prieš porą metų nusprendžiau apvalyti namus nuo nereikalingų daiktų pertekliaus, tad daug tokių meno žurnalų nusprendžiau išmesti į makulatūros konteinerį. Senelis gan nenoriai palaimino tokią mano iniciatyvą, o aš …

Žvelgiant į praeitį vis atrodo, kad ji neįsitelpa jokiuose rėmuose. Sunku įvardinti prisiminimus žodžiais, lyg reiktų apibūdinti kvapą žmogui, kurio jis neužuodžia. Netgi sunku atskirti, kas buvo realiai įvykę, o kas tik mano galvoje. Prisimenu sausio 13-osios tankus, važiuojančius per kiemo smėlio dėžę prie mano namų.. Kaip plaukiau Neryje ant ledo lyties, o tėvai laimingi šypsojosi ant tomis labai gražiomis, kaip man tada atrodė, plytelėmis dengtos krantinės..Taip pat 2-3 metrų kiškį labai ilgomis ausimis, kuris tiesiog atsirado ant gatvės prie sodų ir vėl ištirpo ore, tada kiek nusigandau… Lyg …

Ši „Karaso“ realybė skirta būtent tokiems iš mūsų atminties į dabartį sugrįžusiems reliktams — įvykiams, objektams, reiškiniams, pojūčiams, vaizdiniams. Šis mūsų atminčių turinys dažniausiai tampa pavaldus revizionistinėms manipuliacijoms — ypač, jei jis išnyra iš tos ideologizuotos eros, kurioje daugeliui mūsų karaso narių neišvengiamai teko praleisti jei ne jaunystę, tai bent jau vaikystę: kalbame, be abejo, apie paskutiniuosius tarybinio laikmečio dešimtmečius. Tačiau čia visa tai atranda savo vietą ne kaip neasmeniški ideologiniai-istoriniai rudimentai, o greičiau kaip kiekvieno iš mūsų biografijos dalys, neatsiejami žmogiškosios perspektyvos palydovai, kurie šiandien, regisi, yra pasimetę tarp …