Kiekvienas esame aptikę internete ne vieną ir ne du kalbinių kuriozų „muziejus“ (pavyzdžiui, ši vertimo klystkelių kolekcija). Tačiau kai žodžiai, kalba ir tekstas tampa realybe, kurioje kasdien praleidi daug valandų, panašias anomalijas galiausiai imi pastebėti ne tik garsiuose azijiečių sukurtuose angliškuose užrašuose, bet ir beveik visur aplink save – angliškose lietuviškų restoranų meniu versijose, pranešimuose spaudai (kuriuos šiaip jau tūrėtų rašyti komunikacijos profesionalai), itin „poetiškuose“ menotyrininkų tekstuose ir nepakankamai patyrusių naujienų portalų žurnalistų rašiniuose. Kartais toks kalbos prievartavimas atrodo liūdnai, dažniau – sukelia juoką, tačiau apie tai galima kalbėti ir …